Kiek meluoja tos mamos, kurios tikina, kad jau sportuot auginant vaikelį tikrai neįmanoma – nėra laiko/jėgų/pinigų ar kitų galimybių. Netiesa – mama ir sportas dar ir kaip derantys dalykai!
Pati pasportuodavau dar ir nėštumo pradžioje, o iki pat jo pabaigos stengdavausi suvaikščioti po 5 km kasdien. Žinoma, paskutinėmis savaitėmis ir 3 km tapdavo dideliu iššūkiu, tačiau už juos sunkesni pasirodė pirmieji atsilenkimai po gimdymo!
Juokavau (ir tai, deja, nebuvo juokas), kad vos 3 savaites skaičiuojančio mažojo pilvo presas kur kas stipresnis už mamos.
O preso labai reikėjo – gimus Augustui atsinaujino nugaros skausmai, ir šie veikiausiai būtų tik stiprėję kartu su kiekvienu naujai priaugtu mažojo kilogramu.
Augustui pasitinkant pirmojo mėnesio gimtadienį pradėjau spręst šitą reikalą – norėjosi sutvirtėti, sustiprinti nugarą ir, žinoma, numesti svorio.
Ir sekėsi labai gerai! Jei pradžioje didelių pastangų reikalavo tie keliolika atsilenkimų, po mėnesio aš jau išbėgau į stadioną sukti pirmųjų ratų ristele, o dar Augustui nesulaukus pusmečio nubėgau pirmuosius savo 10 kilometrų – be anei vieno sustojimo.
Taigi, kaip čia su tais „nėra laiko/jėgų/pinigų“.
Visų pirma, dėl jėgų – sportas jų tik prideda. Ir ne tik jėgų – geros nuotaikos, ryžto, pasitikėjimo savimi, prideda ir vyro meilės bei susižavėjimo.
Vien dėl mylimiausiojo žvilgsnio, palydinčio tave į stadioną, verta bėgti tuos kelis kilometrus!
Dėl pinigų – sportiniai bateliai, taip, kainuoja, tačiau jų ir dar sportinės aprangos ir tereikia. Sporto klubo abonementas – tikrai nebūtinas reikalas tam, kad aktyviai pradėtum gyventi.
Dėl laiko ir galimybių – jų kur kas daugiau, jei tik yra noro. Štai ką siūlau aš, jei sportuoti nori, o ištrūkti ilgesniam laikui į sporto klubą negali.
- Spartusis vežimėlio stumdymas – pats geriausias sprendimas norinčiai pradėti kiek aktyviau judėti mamai. Jei tavo mažasis lauke išmiega bent valandą, per jas gali spėti sudeginti net ir vakarykštę vakarienę! Pavyzdžiui, sparčiu žingsniu per valandą nužingsniuotų 6 km rezultatas – 350 kcal. Patikėk, kojas po šitokio pasivaikščiojimo maudžia, o mėnuo tokių pasivaikščiojimų tave nudžiugins dailesnėmis linijomis – 20 tokių pasivaikščiojimų ir būsi palengvėjusi 1 kg! Tiesa, geriausias pagalbininkas šiame reikale – „Endomondo“, jei tik turi išmanųjį telefoną. Už tave jis suskaičiuos kilometrus, minutes ir sudegintas kalorijas.
- Mankšta su mažuoju. O čia tik tereikia pasitelkti fantaziją. „Youtube“ gali rasti visko: pradedant nugaros, pilvo preso mankšta, galiausiai net jogą ar aerobiką – viskas su kūdikiu. Čia, sakyčiau, triguba nauda – ne tik tau, bet ir mažajam – šiam niekad neatsibosta bendrauti, būti su mama, ir pats mažylis rankose, patupdytas ant pilvo ar, galiausiai, nešynėje atstoja svarmenis! Patikėk, anksčiau buvę paprasti aerobikos žingsneliai su kūdikiu ant pilvo tampa nauju sportiniu iššūkiu!
Štai ką gali nuveikti su mažyliu:
- Sportuok viena ir linksmink mažąjį. Su Augustu mankštinausi vos keletą kartų, jam kur kas labiau patiko stebėti mane sportuojančią. Sėdėdamas gultuke jis nenustodavo šypsotis – tiek jam džiaugsmo būdavo matant bestriksinčią, visaip kaip besilankstančią mamą. Pabandyk – mažasis už šį spektaklį bus dėkingas! Na, o jei taviškis pasodintas nebesėdi, tegu ropinėja šalia – tavo mankšta jam taps žaidimu!
Šita mankšta, viena mano mėgstamiausių:
- Mamai, greičiausiai, už sporto klubo abonementą brangesnis laikas – kiek jo išeikvojama, kol pasieki klubą ir namus po jo. Tad jei tau, kaip ir man, labai gaila laiko šiems ritualams, rinkis bėgimą. Papildomai sugaiši tik dušui, o bėgte pasileisti gali jau žengusi pro namų duris. Patikėk, vyras su tokia priežastimi prižiūrėti mažąjį sutiks kur kas entuziastingiau nei su prašymu išleisti pasivaikščiojimui po parduotuvę. Na, o jei be mažylio tu – nei žingsnio, į pasibėgiojimą jį imk kartu! Ristele stumti vežimėlį gal ne itin patogu, bet tikrai smagu. Pasirink lygų kelią ir pirmyn!
O kaip sekasi man? Aš taip pamėgau bėgimą, kad kas savaitę išlekiu palakstyti 2-4 kartus. Nors tikėjausi jau šiemet nubėgti pusmaratonį, jėgų vis dėlto pritrūko. Kaskart pasirenku 5-7 km distanciją ir tikiuosi, pirmą savo pusę maratono įveikti kitąmet.
Žinoma, būna tinginio savaičių, bet po jų noras sportuoti sugrįžta dvigubai. O kas geriausia, kartu su dieta šis reikalas man jau pradangino 14 kg! Dingo dar ir kone dešimtmetį kamavę nugaros skausmai.
Ir bėgimas tapo proga susitikti su geriausia drauge – dažniausiai ir pasiplepame trąsoje, o ne prie kavos puodelio. Ir dviese kur kas lengviau siekti užsibrėžtų tikslų.